Lankytinos vietos

 

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Ž. E. Žilibero g. 6, 46324 Kaunas
 
Telefonas (8 37) 390033
Faksas (8 37) 390133
Direktorius Nerijus Jurkonis
El. paštas bs@bs.vdu.lt
Tinklalapis http://botanika.vdu.lt
Darbo laikas I-V 9.00-18.00, VI-VII 9.00-19.00



Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 m. Aukštojoje Fredoje, buvusiame Juozapo Godlevskio dvare. Išlikusi istorinė senojo dvaro aplinka kartu su Botanikos sodo augalų kolekcijomis sudaro nepakartojamo grožio žaliąją salą beveik pačiame miesto centre. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 ka plotą. Turtingos augalų ekspozicijos ir kolekcijos, egzotinių augalų pilna oranžerija, savito grožio didelis parkas su įdomia tvenkinių sistema, galimybė turiningai praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais gamtos prieglobstyje – visa tai kauniečiai bei miesto svečiai gali rasti mūsų sode. Čia vyksta įvairūs edukaciniai ir kultūriniai projektai, apie kuriuos galite sužinoti apsilankę svetainėje http://botanika.vdu.lt Jūsų dėmesiui skirta „Vaistinių ir prieskoninių augalų ekspozicija neregiams ir silpnaregiams“, žaliosios klasės „Retieji ir nykstantys Lietuvos augalai“, „Inkilų klasė“, naujas alpinariumas, unikali garsios pasaulyje lietuvių kilmės profesorės Birutės Galdikas ąžuoliukų giraitė, NSO laboratorija vaikams, egzotinių gyvūnų kampelis ir kitos idomybės... Čia veikia VDU KBS draugų klubas, įgyvendinamos individualios, projektinės ir tarptautinės savanorystės programos, įvairūs ekologinės edukacijos projektai, vyksta labai daug visuomenei skirtų renginių. Aleksoto seniūnija, Aleksoto bendruomenės centras kartu su VDU Kauno botanikos sodo administracija sode kasmet Aleksoto bendruomenei organizuoja Užgavėnių šventę, trečią rugsėjo sekmadienį - tradicinę Aleksoto šventę. 

VDU Kauno botanikos sode yra šios kolekcijos: Dendrologijos, Gėlininkystės, Pomologijos, Vaistinių ir prieskoninių augalų. Juose dirbantys mokslininkai ir botanikos specialistai kolekcijose ir ekspozicijose augina per 7000 taksonų augalų. Ekskursijų vadovai lankytojams gali suteikti vertingos informacijos apie įstabų augalų pasaulį.

Lietuvos aviacijos muziejus

 Kultūros ministerijos Lietuvos aviacijos muziejus įsteigtas 1990-02-19 (iki 1995-02-01 vadinosi Lietuvos technikos muziejumi) ir įsikūrė Kaune, Veiverių g. 132 - nuo 1915 m. veikiančio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje.

Elektroninis paštas aviacijos.muziejus@gmail.com. Interneto svetainė: http://www.lam.lt.

Direktorius – Remigijus Jankauskas, tel/faks +37037 295547

Muziejus veikia kasdien 9-17 val. išskyrus sekmadienius ir valstybinių švenčių dienas.

Telefonas pasiteiravimui ir ekskursijų užsakymui +370 37 390 357.

Už ekskursijas ir edukacines programas galima mokėti pavedimu į Lietuvos aviacijos muziejaus (LAM) sąskaitą AB SWEDBANK LT35 7300 0100 0222 8971.

Vidutinė ekskursijos trukmė 1,5 val. 

     

LAM kolekcijoje beveik 20 tūkstančių eksponatų (tarp jų per 40 skraidymo aparatų), o ekspozicijos plotas siekia 4700 kvadratinių metrų. Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje.

Specializuotoje muziejaus bibliotekoje yra apie 19 tūkstančių leidinių. 

Populiariausias eksponatas - skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės "Lituanicos" kopija sukonstruota ir pagaminta žinomo aviatoriaus V. Kensgailos 1982 m., kuriant filmą "Skrydis per Atlantą". Muziejaus pasididžiavimas - lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria B.Oškinio sklandytuvų kolekcija. Du eksponatai turi tinkamumo skristi sertifikatus ir gali būti demonstruojami ore. Eksponojuomi Lietuvoje naudoti sportiniai lėktuvai, salėse ir lauko aikštelėje - Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvai, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. Aikštelėje galima pamatyti "Baltijos kelio" dalyvį - lėktuvą An-2. Lankytojai gali susipažinti su aviacinių variklių kolekcija, lėktuvų modeliais, istorinėmis nuotraukomis ir kitais eksponatais, pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose. Muziejaus ekspozicijoje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, A.Gustaičio atminimo kambarys. Muziejaus konferencijų salėje vyksta paskaitos, minėjimai, susitikimai, demonstruojami videofilmai aviacine tematika.

 

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas
Veiverių pl. 132
46337 Kaunas
Tel./faks. (8-37) 39 15 48
Mobil. tel. +370 625 30344
Email: aerodrome@takas.lt, interneto svetainė: http://www.aleksotasair.lt

VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas direktorius - Vytautas Skučas

 

Kauno aerodromas, Aerodromas Linksmakalnyje, Žagariškių aerodromas, Aleksoto aerodromas, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, tai įvairių laikotarpių vieno seniausių Europoje aerodromo pavadinimai. Čia 1919 m. kūrėsi atgimusios Nepriklausomos Lietuvos aviacija. Nepriklausomybės kovose dalyvavo Kauno aerodrome įsikūrusi Aviacijos dalis, kuri pirmuosius skrydžius į frontą atliko 1919 m. kovo 3 d.. Vėliau koviniai skrydžiai į Ukmergę, Panevėžį triuškinant Raudonąją Armiją, kovos ties Daugpiliu, galutinai išvejant bolševikus iš Lietuvos. Pertraukose tarp skrydžių į frontą, aerodrome vyko jaunų lakūnų mokymas. Jų gretose A.Gustaitis, J.Dobkevičius, J.Kumpis, A.Stašaitis, V.Jablonskis, J.Šabanavičius, V.Šenbergas, J.Pranckevičius, A.Vasnevskis. Kitais metais jau jiems teko ginti Tėvynę nuo besiveržiančios Lietuvon Lenkijos kariuomenės.

Po Nepriklausomybės karų aerodrome nenutrūkstamai vyko skraidymai: tobulinosi karo lakūnai, mokomi jauni lakūnai. 1922 m. aerodrome atliko pirmuosius skrydžius karo lakūno J.Dobkevičiaus sukonstruotas lėktuvas Dobi-I. 1922 m. Kauno aerodromu naudojosi tarptautinių skrydžių oro linija ,,Deruluft”. Aerodrome suformuota 2-ji karo aviacijos eskadrilė, kuri apginkluota naujais itališkais lėktuvais SVA-10. Sukurti ir išbandyti J.Dobkevičiaus lėktuvai Dobi-II ir Dobi-III. Karo aviacijos naikintuvų eskadrilė 1925 m. apginkluota naujais čekiškais naikintuvais Letov Š-20L. Tais pačiais metais aerodrome išbandytas karo lakūno A.Gustaičio sukurtas lėktuvas ANBO-I. Tai tik pirmasis A.Gustaičio kūrinys, bet ateityje šiame aerodrome bus lemta skraidyti visiems ANBO lėktuvams, kurių pastatyta 66 vnt.

1927 m. įkurtas Lietuvos Aeroklubas, kuris pradėjo ruošti civilinius lakūnus ir 1929 m. išleido pirmąją civilinių lakūnų laidą. Lietuvos aeroklubas suvaidino didžiulį vaidmenį propaguojant aviaciją visuomenėje, aiškinant priešlėktuvinės ir priešcheminės apsaugos reikšmę, ruošiant sportinės aviacijos lakūnus, formuojant Lietuvos civilinę aviaciją.

1933 m. transatlantinis lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno skrydis sujaudino visą Lietuvą. Minios žmonių plūdo į aerodromą sutikti tautos didvyrių, deja juos gedinti tauta sutiko uždaruose karstuose, perjuostuose valstybinėmis vėliavomis.

1934 m. A.Gustaičio vadovaujama lietuviškos konstrukcijos trijų lėktuvų ANBO IV grandis, atliko skrydį aplink Europą, įveikdama 10 000 km atstumą, aplankydama daugelį Europos sostinių, pademonstruodama, kad Lietuva pati gamina patikimus savos konstrukcijos lėktuvus. 1935 m. žmonių minios aerodrome sutiko transatlantinį lakūną F.Vaitkų, kuris sėkmingai įveikęs Atlantą, dėl gedimų buvo priverstas tūpti Airijoje. Nors F.Vaitkus iš Klaipėdos buvo atskraidintas Lietuvos karo aviacijos lėktuvu ANBO-IV, žmonių minios sutiko ovacijomis ir didžiule pagarba.

1938 m. Lietuvos Tautinės Olimpiados metu vyko ir pirmosios aviacinio sporto varžybos. Šios varžybos buvo gera repeticija prieš 1939 m. vyksiančias Baltijos šalių aviacinio sporto varžybas. Tokio lygio varžybos, dalyvaujant sportininkams iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, turėjo didžiulį dėmesį. Į baigiamąją aviacijos šventę atvyko svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, aerodrome buvo demonstruojami naujausi sportiniai lėktuvai ir sklandytuvai. Gaila, kad Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, atgaivintos po 50 metų (1989m.), vėl tyliai nugrimzdo užmarštin.

Sovietinė okupacija 50-čiai metų sustabdė sportinio aerodromo veiklą. Atkūrus Nepriklausomybę aerodrome įsikūrė sportinės aviacijos organizacijos. 1993 m. aerodromui suteiktas S.Dariaus ir S.Girėno vardas. Kasmet aerodrome vyksta renginiai, demonstruojami aviaciniai pasirodymai. 2004 m. aerodrome vykęs Europos akrobatinio skraidymo čempionatas, parodė kokias unikalias sąlygas turi Kaunas, galėdamas puikiai organizuoti aukščiausio lygio čempionatą.

Aerodromas kasmet tobulėja ir gražėja. 2008 m., esant atvirai Šengeno šalių oro erdvei, atsirado galimybė laisvai keliauti aviacijos turistams. Jau ir anksčiau sulaukdavome turistų iš Danijos, Italijos, Švedijos, Lenkijos, bet dabar tai galima atlikti laisviau ir greičiau. Laukiame S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome, skriskime kartu, aplankykime savo draugus. O jeigu skrydis dar planuose, aplankykime S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo internetinį puslapį, susipažinkime su aerodromo istorija, kuri artėjant aerodromo 100-čiui yra gana turtinga ir įdomi.

  

Istorinės, karinės technikos muziejus

Istorinės, karinės technikos muziejus - tai Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos "Retromobile" vykdomas projektas. "Retromobile" sukurtas transporto muziejus - tai "gyva", mobili istorinės ir karinės technikos ekspozicija, kuri bet kuriuo momentu gali pajudėti iš vietos. Jos unikalumas ne sustingusiuose eksponatuose, o gyvybingume ir nuolatiniame judėjime. Muziejuje nuolat vykdomi edukaciniai projektai, visuomenei pristatomos istorinės transporto priemonės. Muziejus 2 kartus į metus organizuoja Retro muges.

Muziejus atidarytas 2014-05-22. Norėdami aplankyti Istorinės, karinės technikos muziejų, tai galite padaryti iš anksto susitarus telefonu 868227122, 861737078, el.paštu: info@retromobile.lt.

Muziejaus adresas: S.Dariaus ir S.Girėno g. 29A, Kaunas, www.transportomuziejus.lt





 

Aleksoto funikulierius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


 

Aleksoto funikulierius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Viršutinė stotelė įsikūrusi Amerikos lietuvių g. 6, apatinė – Veiverių g. 30.
Aleksoto funikulierius: kontaktai
Amerikos Lietuvių g. 6, 46251 Kaunas, tel.: (8 37) 391086

 Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu. Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis ,9 m, pasvirimo kampas 18°. Vagonai mediniai, talpina 25 keleivius, keliamoji galia 2000 kg. Keltuvo vagonėliuose įrengti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams nuriedėti žemyn. Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu. Jame sumontuoti keltuvo mechanizmai, saugomi įvairūs reikmenys. X a. 4-ajame dešimtmetyje Linksmadvaryje veikė Aleksoto oro uostas, įsikūrė VDU Fizikos-chemijos institutas, J. Damijonaičio pradinė mokykla, Lituanistikos institutas, Krašto apsaugos ministerijos astronomijos observatorija, kitos įstaigos. Siekiant palengvinti susiekimą su miesto centru, buvo nuspręsta įrengti keltuvą. 1934 m. kovo 1 d. pradėti žemės darbai. Statybos darbus atliko bendrovė „Mūras“, vagonus gamino bendrovė „Amlit“, elektros įrengimus sumontavo Berlyno firma AEG, o įranga pagaminta ir sumontuota Šveicarijos bendrovės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“. Pastaroji firma pasaulyje garsėjo kaip keltuvų įrengimo specialistė. Funikulieriaus įrenginiams įvertinti paskirta komisija, kurią sudarė architektas Karolis Reisonas, inžinieriai Napoleonas Dobkevičius, Jonas Andriūnas, Aleksandras Ganfmanas, Aleksandras Mačiūnas ir kiti. Šiuo klausimu taip pat konsultavo garsus inžinierius Jurgis Čiurlys.

Aleksoto funikulierius atidarytas 1935 m. gruodžio 5 d. Į iškilmingą atidarymą atvyko Vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, tapęs pirmuoju funikulieriaus keleiviu. Taip pat dalyvavo Kauno miesto burmistras Antanas Merkys, viceburmistras pulkininkas Steponas Rusteika, Valstybės tarybos narys Jonas Pikčilingis ir kiti pareigūnai. Atidarymas ir pirmieji keltuvo važiavimai buvo nufilmuoti.

Keltuvo statyba kainavo apie 200 000 litų: pusė sumokėta už žemės darbus, kita pusė – užsienio firmoms už sumontuotą įrangą. Viršutinėje keltuvo stotelėje, be mašinų skyriaus, buvo įrengti butai mechanikui ir sargui. Tarpukariu keltuvas per dieną atlikdavo 226 reisus. Viena kelionė trukdavo ilgiau nei 1 minutę.

Sovietmečiu Aleksoto funikulierius, kaip ir Žaliakalnio, priklausė Troleibusų parkui. Kėlimasis ir leidimasis kainavo 1 kapeiką. Šiuo metu pastatus ir įrenginius eksploatuoja AB „Autrolis“. Keltuvas dirba tik darbo dienomis nuo 6 iki 10 valandos ir nuo 13 iki 18 valandos. 

Aleksoto funikulierius yra autentiškos informacijos apie to meto inžinerijos bei architektūros lygį šaltinis. 1997 m. spalio 24 d. įrašytas į kultūros paminklų registrą. 2003 m. spalio 9 d. LR Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.

 

JIESIOS PILIAKALNIS (Iš Vikipedijos)

Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu yra Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesia.



 Istorija

 Piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–XVII a. kultūrinis sluoksnis.

 Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono kalnu – spėjama, kad nuo šios kalvos Napoleonas 1812 m. birželio 24 d. stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną.

 1913 m. Napoleono žygio 100 metų sukakties proga čia lankėsi Rusijos caras Nikolajus II.

 Piliakalnis priklauso 1960 m. įsteigtam Jiesios kraštovaizdžio draustiniui. Ant kalno švenčiamos senovinės baltų šventės. 1997 m. gruodžio 31 d. Jiesios piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.

 ES paramos 2014-2020 m.m. Aleksoto viešosios infrastruktūros plėtrai projekte numatytas ir Jiesios piliakalnio bei jo aplinkos sutvarkymas.

(iš Vikipedijos)

II Kauno fortasKauno tvirtovės dalis Julijanavoje (patenkama iš Pilviškių g.). Pastatytas 18871888 m., rekonstruotas 18931898 m. ir 1908 m. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26351.

Fortas griežtos simetrinės struktūros, orientuotas į pietvakarius. Intensyviai urbanizuotas, nuo gamtinio karkaso atskirtas tankiai apstatytais gyvenviečių sodybinio tipo pastatais. Neblogai išlikęs forto perimetras, pavienių topolių eilės, gerai matosi forto simetriška penkiakampės formos konfigūracija, turėjusi labai didelę įtaką gyvenamųjų rajonų planinės struktūros susidarymui. Matomi modernizavimo pėdsakai (betoniniai bokšteliai). Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį, apjuostas gynybiniu grioviu.

Reljefas nėra išraiškingas, iš dalies pažeistas, ant forto pylimų želdinių beveik nėra. Urbanizuotoje aplinkoje II forto teritorija turi miesto parko ar sodo funkciją.



Istorija

Per Pirmąjį pasaulinį karą, kaip ir I bei III fortai, Antrasis fortas buvo intensyviai apšaudomas. Antrojo forto prieigos ir visa teritorija iki šių dienų gali būti užteršta artilerijos šaudmenimis, likusiais po tvirtovės šturmo.

 

 

Marvelės upės slėnis (Iš Vikipedijos)

Marvelė – upelis Lietuvoje, Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje; Nemuno kairysis intakas. Prasideda laukuose ties Alšėnų kaimu. Teka į šiaurės rytus, prateka Vakarinį lankstą. Toliau teka Kauno pakraščiais per Armaniškes,Julijanavą. Žemupyje prateka Marvelę. Įteka į Nemuną 207,4 km nuo jo žiočių, tuoj už jo santakos su Nerimi. Turi bevardį dešinįjį intaką. Marvelės žemupio pakrantėje stūkso Marvelės piliakalnis.



2012 m. rudenį buvo baigtas tvarkyti ir atidarytas lankymui Marvelės upės slėnis, skiriantis Kauno miesto Aleksoto ir rajono Ringaudų seniūnijas, esantis Julijanavos gatvės ir kelio Akademija – I fortas  sandūroje. Aleksoto vietos bendruomenės rūpesčiu sutvarkius upės slėnį, atsirado galimybė patekti prie įspūdingų kaskadų. Tam tikslui buvo įrengta minimali rekreacinė įranga lankytojams: betoniniai laiptai, tiltelis per Marvelės upelį, informacinis stendas. Atsiradusi erdvė tinkama organizuoti masiniams renginiams. Vaizdingas slėnis anksčiau buvo paverstas šiukšlynu. Slėnio tvarkymo talkos pradėtos 2004 m., išvežant sunkvežimius padangų ir kitų šiukšlių.

Kaskados akmeninio tilto per upę prieigose pastatytos 1881 m. Istorinės slėnio nuotraukos byloja, kad slėnio krantus vokiečių okupacijos metais jungė lyninis tiltas. Juo iš Ringaudų merginos eidavo į pasimatymus su vokiečių lakūnais, įsikūrusiais Kauno miesto teritorijoje.

 

 





 

 




© 2017 Visos teisės saugomos