Po Mažąją Lietuvą

Kelionė į Mažąją Lietuvą

Aleksoto bendruomenės centro aktyvas, vykdydamas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Iš praeities į ateitį su Aleksoto bendruomene”, šį savaitgalį išsiruošė į kelionę po Mažąją Lietuvą, norėdamas artimiau susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija, kraštovaizdžiu, įdomiais žmonėmis bei aktyviomis bendruomenėmis. Kelias link Mažosios Lietuvos vedė pro Plokščius, kur pasivaikščiojome gatve-upe, gėrėjomės RimantėsTamoliūnienės ant langinių tapytais darbais, pro nuostabaus grožio Sudargo piliakalnius, aplankėme Vinco Grybo muziejų Jurbarke, klausėmės gido pasakojimų apie Tauragės istoriją. Ypač atmintyje įstrigo mūsų “delegacijos” nuoširdus sutikimas Pagramantyje. Mus pasitiko ir labai nuoširdžiai stengėsi supažindinti su Pagramančio miesteliu ir jo bendruomene buvęs Mažonų seniūnas, o dabar – Pagramančio bendruomenės centro “Gramančia” socialinės globos namų vadovas Jonas Samoška bei Pagramančio bendruomenės centro pirmininkė Raselė Struzeckienė. Buvome sužavėti miestelio tvarka, švara, Jonas Samoška su nepaprasta meile vedžiojo mus miestelio takeliais, entuziastingai pasakojo ir rodė miestelio kraštovaizdžio grožį, džiaugėsi puikia ir darbščia Pagramančio bendruomene. Yra kuo pasidžiaugti: bendruomenė turi ir savo bendruomenės namus, ir socialinės globos namus, ir kavinę, kuriuose yra įdarbinti dešimtys Pagramančio gyventojų, puikiai sutvarkyta miestelio infrastruktūra bei viešosios erdvės. Visi sutikome, kad bendruomenės ir jos lyderių ilgametis atkaklus darbas, glaudi partnerystė su seniūnija bei rajono savivaldybe davė puikių rezultatų, ir supratome, kad Aleksoto bendruomenininkams yra daug ko pasimokyti iš Pagramančio bendruomenės. Paragavę Pagramančio bendruomenės kavinės skanėstų ir nuoširdžiai padėkoję svetingiems šeimininkams patraukėme Šilutės link. Taip šeštadienis prabėgo kaip viena akimirka. Sekmadienį aplankėme Ventės ragą, Dreverną, Svencelę ir galutinį kelionės tikslą – Priekulę, kurioje nemažą gyvenimo dalį gyveno ir kūrė Ieva Simonaitytė. Susidomėję klausėmės gidės pasakojimo apie rašytojos gyvenimą, apie Priekulės istoriją, kiek netikėtai susitikome su Priekulės bendruomene, kurios atstovės tvarkė bendruomenės namus, pritaikytus bendruomenės poreikiams. Dar kartą įsitikinome, kaip aktyviai bendruomenės veiklai reikalingi bendruomenės namai. Deja, Aleksote mūsų svajonės turėti bendruomenės namus atsimušė į gelžbetoninius valdininkų šarvus. Pabendravę su Priekulės bendruomenininkais sutarėme pažintį pratęsti, pasikeičiant bendruomenių delegacijomis. Atsisveikinę su priekuliškiais, pilni įspūdžių patraukėme namo. Puiki kelionė!