Aleksote startuoja programa "Tolima-artima Japonija"

JAPONŲ KULTŪROS IR ŠVIETIMO PROGRAMA

„TOLIMA-ARTIMA JAPONIJA“ 2014

ALEKSOTO BENDRUOMENEI

NUOSTATAI

 

1. Programos paskirtis. Aleksoto bendruomenė ir Japonijos ambasada nuo 2011 m. metų vysto draugiškus partnerystės ryšius. Trečiu metus vykdomos japonų kultūros programos „Tolima-artima Japonija“  tikslas - skleisti japonų kultūros tradicijas, vystyti tarpkultūrinį pažinimą, skatinti Aleksoto bendruomenės narių saviraišką. Šių metų programos veiklos yra orientuotos į rytų kultūros filosofijos, namų aplinkos, estetikos ugdymą bei Japonijos ir Lietuvos istorijos ryšių pažinimą.
2. Programos vykdytojai: Aleksoto seniūnija ir Vietos bendruomenės taryba
3. Programos dalyviai. Aleksoto švietimo įstaigų darbuotojai, bendruomenės nariai.
4. Partneriai: japonų kultūros centras „TSRU“,  Japonijos ambasada Lietuvoje.
5. Programos trukmė ir apimtis – 4 praktiniai seminarai ir išvyka (viso 12 val.) – japonų namų estetikos, aplinkos sukūrimo, augalų derinimo ir komponavimo, kaligrafijos bei origami meno  paskaitos - praktiniai užsiėmimai. Planuojamas projekto baigiamasis renginys ekskursija ir istorijos pažinimas Sugiharos memorialiniame muziejuje.

Užsiėmimai vyks 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. Aleksoto seniūnijos salėje.

6. Veiklų lentelė:

Data ir laikas	Užsiėmimo tematika
lapkričio 6 d. (17.00-19.00)	Kaligrafija namų interjere
Lapkričio 12 d. (15.00-18.00)	Origami menas – kalėdiniam papuošimams
Lapkričio 20 d. (15.00-18.00)	Bonsai grožis ir pagrindiniai jų kūrimo etapai.
Lapkričio 27 d. (15.00-18.00)	Ikebanos principų taikymas kuriant augalų kompozicijas namų puošimui
Gruodžio 04d. (15.00-17.00)	Č.Sugiharos muziejaus edukacija

 

1. Programos koordinatorė Kauno J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Lina Viršilienė. Informacija pasiteiravimui: tel. 8 610 00216, el.p. virsilina@gmail.com

2. Registracija: apie ketinimą dalyvauti programoje prašome pranešti el.p. adresu virsilina@gmail.com iki lapkričio 5 d. trečiadienio. Programos mokymų grupėje maksimalus dalyvių skaičius 30 žmonių.

3. Programa yra finansuojama iš SADM skirtų VBT lėšų. Dalyviai užsiėmimuose dalyvauja nemokamai.

    

  Projekto veiklos

Vis daugiau Lietuvos žmonių nori gyventi meniškai sukurtuose ir apipavidalintuose namuose, tačiau tik nedaugelis gali leisti sau į pagalbą pasitelkti interjero dizainerius, kurie gali profesionaliai patarti, kaip pasigrąžinti savo būstą.

Siekiant į namus įnešti gyvybės, jau nuo seno jie buvo dekoruojami ne tik kvapniomis šviežiai skintomis gėlėmis, bet ir įvairiais augalais ar iš jų sukurtomis kompozicijomis.

Siekiant praplėsti Aleksoto bendruomenės supratimą apie specifinių, su augalais susijusių Japonijos menų (ikebana, bonsai, suiseki ir kt.) elementų panaudojimo namų interjere galimybes siūloma organizuoti ir pravesti žemiau pateiktus  praktinius  užsiėmimus.

 

Seminaras. Bonsai grožis ir pagrindiniai jų kūrimo etapai.

 

Bonsai  tėvynė – Kinija. Japonus su šiuo menu supažindino dzen vienuolynų kultūra. Tik Japonijoje kiniškąjį „pun-sai“ pavadino „bon-sai“.

Šie ilgaamžiai miniatiūriniai medžiai įkūnijo gyvenimo tęstinumo idėją ir buvo suvokiami kaip savotiška gyvybės gija, siejanti įvairias kartas. Todėl daugelyje šiuo menu užsiimančių šeimų bonsai įgavo daug naujų savitų simbolinių prasmių. Pagrindinis estetinis reikalavimas - bonsai turi būti kuo natūralesni. Šie medeliai tapo tikrais meno kūriniais, skirtais filosofiniams apmąstymams bei meditacijai.

Pagrindinė bonsai grožio paslaptis – išraiškingas, gan senai atrodantis medis, laikomas mažame inde. Amžius, harmonijos grožis ir įdomios struktūros, kurias gamta išreiškia augaluose, galėtų būti lyg tam tikra elegancija kaip atspindys to, ką gamtoje galima atrasti medžiuose ir būtent tai yra bandoma koncentruota forma išreikšti bonsai medeliuose (K.Ptakauskas).

Seminaro dalyviai bus supažindinami su bonsai menu, jų atsiradimo istorija, stiliais, įranga ir priežiūra.

Seminarą ves: Kęstutis Ptakauskas.

Seminaro trukmė: 3 ak.val.

Seminaro  kaina: 500 lt . 

 

 

Seminaras – praktinis užsiėmimas

Kaligrafija namų interjere.

"Išreikšdama save, gėlė skleidžia nepakartojamą kvapą.

Kaligrafija - tai žmogaus dvasios gėlė" ( Chanda Siuko)

 

 

 

Kaligrafija japoniškai vadinama Šiodo (rašymo kelias). Kaligrafija –  tai ne tik gražus ir meniškas hieroglifų rašymas, bet ir dvasinio tobulėjimo būdas, lavinantis kantrybę bei mokantis susikaupimo.

Dažnai į kaligrafijos kūrinį žiūrima kaip į paveikslą. Jame matomas šokis, tarsi girdimas muzikinių ritmų skambesys arba netgi galima išgirsti linijos kalbą. Viskas harmoningai pinasi. Visas japonų menas remiasi tais pačiais estetiniais principais, skirtais pajusti žmogaus ir gamtos harmoniją.

Seminaro pirmoje dalyje bus aptarti  kaligrafijos stiliai, technikos, popierius ir hieroglifų kelias į Japoniją, Japonų raštas ir kalba bei pagrindinės priemonės,  pagarbiai vadinamos „keturiomis brangenybėmis“. Tai - teptukas (jap. fude), tušo plytelė (jap. sumi), rankų darbo popierius (jap. washi), indas, skirtas tušui trinti (jap. suzuri).

Antroje dalyje seminaro  dalyviai mokinsis  pasigaminti tušą ir išbandys meniškai parašyti hieroglifus.

Seminarą ves: Augustė Juraškaitė.

Seminaro trukmė: 3 ak.val.

Seminaro  kaina: 600 lt (su visomis priemonėmis). 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seminaras – praktinis užsiėmimas

Ikebanos principų taikymas kuriant augalų kompozicijas namų puošimui

 

Ikebana ( „gyvosios gėlės“) – Japonų gėlių komponavimo menas atsirado XV amžiuje.  Dzenbudizmo filosofija teigia, kad „norint sukurti tobulą ikebaną, būtina tikėti, kad augale tebėra gyvybė, kad jis tebegyvena“. Ikebanos kūrimui išeities taškas yra TUŠČIA ERDVĖ, kuri, anot budistų, visai nėra tuščia, ir kurią žmogus turi „užpildyti“ ją harmonizuodamas. Šito pasiekiama sumaniai panaudojant ikebanos komponentus: gėles, vazelę, specialų įtaisą gėlių stiebeliams įtvirtinti (kenzan), taip pat papildomus akcentus (sausas šakeles, samanėles, kt.). Ikebana kuriama sau ir svečiui. Joje tarsi užkoduojama norima pokalbio ar apmąstymo tema.

               Ikebana turi daugybę stilių ir kiekvienas jų grindžiamas vis kita filosofija. Puokštės komponuojamos pagal griežtas taisykles simbolizuojant dangų, žemę ir žmogų. Kai kurie stiliai visai paprasti, kiti - ekstravagantiški. Japonijoje veikia daugiau nei 3000 ikebanos mokyklų. Jose daugiau nei 15 milijonų mokinių. Ikebanos menas atsirado iš ritualo „Gėlių aukojimas mirusiųjų dvasioms“, kurį atlikdavo budistai. Sakoma, kad gražiausi gėlių rinkiniai sudaro vieną, du, ar, daugiausiai, tris elementus.

Seminaro dalyviai sužinos  apie ikebanos stilius, priemones ir pagrindinius gėlių komponavimo elementus: spalvą, proporciją (kompozicijos dalių santykis su visuma), simetriją, asimetriją ir pusiausvyrą, vientisumą ir kontrastus.

Praktinėje seminaro dalyje dalyviai vadovaudamiesi ikebanos principais kurs augalų kompozicijas.

Seminarą ves: Leticija Juraškienė.

Seminaro trukmė: 3 ak.val.

Seminaro  kaina: 600 lt (su  priemonėmis). 

 

 

 

 

 

Seminaras – praktinis užsiėmimas  

Origami menas – kalėdiniams papuošimams

 

 

Origami  (iš japonų kalbos:  „ori“ – lankstyti,  „kami“ – popierius) –  japoniškas popieriaus lankstymo menas.                

Origamiais taip pat vadinami ir patys lankstiniai.

„Tikras origamis“  yra lankstomas iš vieno popieriaus lapo, o jo lankstyme nenaudojamos žirklės ir klijai. Popieriaus lankstymas, kai naudojamos ir žirklės, vadinamas Kirigami. Taip pat egzistuoja ir lankstymo būdas, kada lankstinys yra sudedamas iš kelių atskirai išlankstytų dalių. Toks lankstymo būdas vadinamas „sudėtiniu origamiu“.

Seminaro dalyviai bus mokinami išlankstyti įvairius  papuošimus kalėdiniai eglutei, kalėdines dekoracijas bei  atvirutes. Užsiėmimo metu  dalyvių  sukurti kūrinėliai ne tik papuoš namus, bet ir bus  puikios dovanėlės artimiesiems.

 

Seminarą ves:  Leticija Juraškienė.

Seminaro trukmė: 3val.

Seminaro  kaina: 300 lt. 

              

Projekto užbaigimas – kelionė į Č. Sugiharos muziejų

 

Ekspozicijos  „Vizos gyvenimui“aplankymas.

Ekspozicija įkurta pastate, kuriame prieš II-ąjį pasaulinį karą rezidavo Japonijos konsulato (1939–1940) vicekonsulas Chiune (Sempo) Sugihara (1901–1986). 1940 m. liepos – rugpjūčio mėn. šis diplomatas žydų tautybės žmonėms iš Lietuvos, Lenkijos ir net Vokietijos išdavė Japonijos tranzitines vizas, kurios nuo Holokausto išgelbėjo beveik 6000 nekaltų žmonių gyvybių. Prie namo kadaise buvusius vartelius daugelis žydų vadino „Vilties vartais“. 1940 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvoje visos užsienio pasiuntinybės buvo uždarytos, tačiau į Kauno „Metropolio“ restoraną išsikėlęs Japonijos konsulatas ir toliau išdavinėjo vizas. Net prieš pat išvykimą iš Lietuvos, Kauno stotyje prie traukinio platformos buvo pastatytas stalelis, prie kurio Sugihara dar spėjo išduoti keletą dešimčių vizų. 1985 Yad Vashem suteikė Sugiharai Pasaulio Tautų Teisuolio titulą.

 

2014-10-29

Visos naujienos