{"id":529,"date":"2025-03-18T13:20:01","date_gmt":"2025-03-18T13:20:01","guid":{"rendered":"http:\/\/aleksotas.lt\/aleksotas_site\/?page_id=529"},"modified":"2025-03-18T13:25:15","modified_gmt":"2025-03-18T13:25:15","slug":"aleksoto-istorija","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/aleksoto-istorija\/","title":{"rendered":"Aleksoto istorija"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Aleksoto istorija<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Kauno dalis, nuo seno gars\u0117jusi kaip strategi\u0161kai svarbi vietov\u0117 prie Nemuno, tur\u0117jusi tilt\u0105 \u012f Kauno centr\u0105, o XX a. tapusi pramon\u0117s, aviacijos ir mokslo centru.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t

\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\"\"\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Aleksotas \u012fkurtas 1408 metais. Jis buvo \u017einomas Svirbigalos pavadinimu, kilusiu\u00a0 nuo Svirb\u0117s upelio, ka\u017ekada tek\u0117jusio per Aleksot\u0105. Aleksoto vardo kilm\u0117 n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kinta. Aleksoto vardas kildinamas ir i\u0161 meil\u0117s deiv\u0117s Aleksotos (kitaip vadintos\u00a0Milda<\/a>) vardo. Istorikai T. Narbutas ir A. Palujanskis teigia, kad Aleksota buvusi senosios lietuvi\u0173 tikybos meil\u0117s deiv\u0117. Jos buvein\u0117 buvusi Aleksoto \u0161laituose. Pasak legendos, Nemuno \u0161laite prie\u0161ais Kaun\u0105 buvo \u012frengta Aleksotos \u0161ventykla, kur stov\u0117jusi akmenin\u0117 ar medin\u0117 \u0161ios deiv\u0117s statula, kuri\u0105 garbino ir pri\u017ei\u016br\u0117jo kunigaik\u0161\u010dio\u00a0Dangeru\u010dio<\/a>\u00a0dukt\u0117 Milda. Kai kas mano, kad Aleksoto vardas kil\u0119s i\u0161\u00a0 XVI a. kairiajame Nemuno krante \u012frengt\u0173 vokie\u010di\u0173 laiv\u0173 statykl\u0173, vadinam\u0173 Aleksotais pavadinimo, bet aleksoti\u0161kiams mielesnis deiv\u0117s Aleksotos pavadinimas.<\/em><\/p>

1408<\/strong>\u00a0met\u0173 sausio 6 d. Kaune susitiko Jogaila, Vytautas, Livonijos ir Teuton\u0173 grosmeisteriai. Tada Vytauto (arbitro) sprendimu buvo nustatytos Lenkijos ir Rytpr\u016bsi\u0173 sienos.<\/p>

Pirmoji Kauno miestui duotoji privilegija datuojama 1408 metais: kunigaik\u0161tis Vytautas Didysis\u00a0 Kauno miestui suteikia Magdeburgo teises. Mieste vyksta intensyvi prekyba, veikia amatinink\u0173 dirbtuv\u0117s. Aleksotas \u012fsik\u016br\u0117\u00a01408<\/a>\u00a0m.\u00a0Vytauto<\/a>\u00a0privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Prie Aleksoto tilto jau buvo atskir\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173.<\/p>

1432<\/strong>\u00a0metais kunigaik\u0161tis Zigmantas K\u0119stutaitis, kaip ir kit\u0173 miest\u0173, taip ir Aleksoto gyventojus atleid\u017eia nuo muit\u0173 ir kit\u0173 prekybini\u0173 \u201can\u010dd\u0117li\u0173\u201d.<\/p>

1444<\/strong>\u00a0metais Kazimieras Jogailaitis privilegijoje\u00a0 Kaun\u0105 vadina \u017eymesniu Lietuvos miestu, turin\u010diu Magdeburgo teis\u0117mis tvarkom\u0105 savivaldyb\u0119.Tap\u0119s Lenkijos karaliumi, Kazimieras Jogailaitis pakartodamas patvirtina anks\u010diau Kaunui duotas teises ir privilegijas, nustato \u017dolin\u0117s prekymet\u012f, leid\u017eia miestui laikyti vie\u0161\u0105sias svarstykles, va\u0161kid\u0119, gelumb\u0117s dirbtuv\u0119 ir net anapus Nemuno plytin\u010dius didelius \u017eem\u0117s plotus, esan\u010dius tarp Jiesios ir Zapy\u0161kio, priskiria miesto gyventojams. Aleksotas priskiriamas Kaunui.<\/p>

1791<\/strong>\u00a0metais padalijus Lietuvos Lenkijos valstyb\u0119, Kaunas tapo Rusijos pasienio miestu, nes U\u017enemun\u0117 buvo vokie\u010di\u0173 valdoma. To meto \u00a0Kauno plane Aleksotas vadinamas priemies\u010diu.<\/p>

1793<\/strong>\u00a0metais per antr\u0105j\u012f Lietuvos padalijim\u0105 Lenkijos dalis ir S\u016bduva su Aleksoto \u017eem\u0117mis sudar\u0117 \u201cVar\u0161uvos hercogyst\u0119\u201d, v\u0117liau – \u201cCarstvo polskoje\u201d.<\/p>

Po\u00a01795<\/strong>\u00a0met\u0173 Lietuvos padalijimo vietov\u0117 kartu su\u00a0 U\u017enemune buvo\u00a0 priskirta Pr\u016bsijai, v\u0117liau (1807 m.) \u2013 Var\u0161uvos kunigaik\u0161tystei, dar v\u0117liau (1815 m.) – Lenkijos karalystei Rusijos sud\u0117tyje. \u010cia galiojo skirtingi \u012fstatymai bei kalendorius n\u0117 kitoje Nemuno pus\u0117je, Kaune, kuris buvo Rusijos imperijos \u0160iaur\u0117s Vakar\u0173 kra\u0161to dalis. Juokaujant Aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: per j\u012f keliauti tekdavo net 13 dien\u0173, nes senojo stiliaus kalendorius buvo tiek dien\u0173 atsilik\u0119s nuo naujojo.<\/p>

1812<\/strong>\u00a0m. \u2013 Napoleono kariuomen\u0117 ties Aleksotu persik\u0117l\u0117 per Nemun\u0105 ir prad\u0117jo \u017eyg\u012f \u012f Maskv\u0105.<\/p>

1831<\/a><\/strong>\u00a0m. sukil\u0117liai nuo Aleksoto kalv\u0173 i\u0161 pab\u016bkl\u0173 ap\u0161aud\u0117 Kaun\u0105 ir j\u012f u\u017e\u0117m\u0117.<\/p>

1863<\/a><\/strong>\u00a0m.\u00a0gruod\u017eio 26<\/a>\u201328<\/a>\u00a0d. \u012f Aleksot\u0105 buvo sutrauktos sukil\u0117li\u0173 paj\u0117gos Kaunui pulti ir sukilimo vadui\u00a0Antanui Mackevi\u010diui<\/a>\u00a0i\u0161vaduoti, ta\u010diau puolimas ne\u012fvyko.<\/p>

1890<\/a>\u00a0m. pastatytas\u00a0Aleksoto mal\u016bnas<\/a>.\u00a01919<\/a>\u00a0m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o\u00a01931<\/a>\u00a0m. prijungta ir likusioji gyvenviet\u0117s dalis (573 ha).\u00a01923<\/a>\u00a0m. Kaune gyveno 4154 aleksoti\u0161kiai.\u00a01935<\/a>\u00a0m.\u00a0gruod\u017eio 5<\/a>\u00a0d. Aleksote atidarytas\u00a0funikulierius<\/a>, Kauno Maisto bendrov\u0117, veik\u0117 keli mal\u016bnai, lentpj\u016bv\u0117s, maisto krautuv\u0117s.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\"\"\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\"\"\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

1941<\/strong>\u00a0m. sukilimo<\/a>\u00a0metu Aleksote veik\u0117 apie 250 partizan\u0173 b\u016brys, vienas did\u017eiausi\u0173 Kaune.\u00a0Antrojo pasaulinio karo<\/a>\u00a0metais prie Aleksoto aerodromo buvo \u012fkurtas \u201estadiono\u201c lageris; po karo 19-oje kapavie\u010di\u0173 prie Aleksoto tilto buvo rasti 9155 \u017euv\u0119 karo belaisviai i\u0161 \u0161io lagerio.\u00a01944<\/a>\u00a0m. atsitraukdama vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117 susprogdino\u00a0VDU<\/a>\u00a0Fizikos-chemijos fakulteto r\u016bmus, Juozo Damijonai\u010dio pradin\u0119 mokykl\u0105,\u00a0Aleksoto tilt\u0105<\/a>.<\/p>

Po karo priva\u010dios \u012fmon\u0117s i\u0161nyko, Aleksote esan\u010diuose aerodromuose\u00a0 \u012fsik\u016br\u0117 soviet\u0173 kariuomen\u0117s aviacijos pulkas. Prasid\u0117jo tarybinis laikotarpis.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Aleksoto istorija Kauno dalis, nuo seno gars\u0117jusi kaip strategi\u0161kai svarbi vietov\u0117 prie Nemuno, tur\u0117jusi tilt\u0105 \u012f Kauno centr\u0105, o XX a. tapusi pramon\u0117s, aviacijos ir mokslo centru. Aleksotas \u012fkurtas 1408 metais. Jis buvo \u017einomas Svirbigalos pavadinimu, kilusiu\u00a0 nuo Svirb\u0117s upelio, ka\u017ekada tek\u0117jusio per Aleksot\u0105. Aleksoto vardo kilm\u0117 n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kinta. Aleksoto vardas kildinamas ir…<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_kad_post_transparent":"","_kad_post_title":"hide","_kad_post_layout":"fullwidth","_kad_post_sidebar_id":"","_kad_post_content_style":"unboxed","_kad_post_vertical_padding":"hide","_kad_post_feature":"hide","_kad_post_feature_position":"","_kad_post_header":false,"_kad_post_footer":false,"footnotes":""},"class_list":["post-529","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/529","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=529"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/529\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":540,"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/529\/revisions\/540"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/aleksotas.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=529"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}